Tarpusavio skolinimas Lietuvoje
Jau kelis metus Lietuvoje veikia keletas tarpusavio skolinimo (P2P skolinimo) ir sutelktinio finansavimo (crowdfunding) platformų. 2016 m. Facebook’e pamačiau Pauliaus Ambrazevičiaus reklamą apie investavimą FinBee, pabandžiau su pirmaisiais €500 ir esu labai patenkintas šiuo pasirinkimu. Turiu tikslą kas mėnesį pervesti vidutiniškai €600 skolinimui artimiausių 10 metų laikotarpyje, tikslą kartais pavyksta pasiekti ir dabar.
Kodėl verta skolinti kitiems
Apie 90% (±€20.700) savo investicijų laikau būtent šia forma. Iš šalies investicijos atrodo stipriai sukoncentruotos, tačiau taip darau dėl keleto veiksnių:
- Pinigų srautas. Esminė FIRE mintis – pinigų srautas iš investicijų, viršijantis išlaidas. Man nėra tiek svarbus kapitalo prieaugis, kiek svarbu ilgalaikis pasyvių pajamų srauto didėjimas. Sausio mėnesį pajamų srautas iš tarpusavio skolinimo buvo €1.629, iš kurio palūkanos sudarė €310. Portfelį padidinus 2,5 karto, palūkanos turėtų dengti visas mano mėnesio pragyvenimo išlaidas. Visas gaunamas palūkanas įprastai reinvestuoju tam, kad pasiekčiau maksimalų sudėtinių palūkanų efektą.
- Labai gera grąža. Praeitais metais pagrindinės turto klasės nepasiekė daugiau nei 5% grąžos. Skolinimas Lietuvoje man generavo solidžią 22,1% grąžą FinBee platformoje. Ši grąža buvo mažiausia nuo prieš tris metus pradėto investavimo platformoje, tačiau mane tenkina.
- Trumpalaikės paskolos verslui. Dauguma mano naujų paskolų yra investuojamos į FinBee Verslui paskolas. Jos visos yra su vadovo arba akcininko garantija, tad realiai skolinama tiek įmonei, tiek jos vadovui, tad į tai žvelgiu kaip į paskolą privačiam asmeniui su gerais įgūdžiais. Dėl dažnėjančių kalbų apie ekonomikos ciklo pabaigą, riziką valdau trumpo laiko paskolomis iki 24 mėn., kurios net ir prasidėjus ekonomikos lėtėjimui turėtų būti spėtos grąžinti. Na, o dabar, mane tenkina 15% metinės palūkanos prie 1,2% nemokių klientų.
- FinBee CZ investicijos trumpam laikotarpy atrodo nekaip (43,5% 61+ dienų vėluojančių klientų) ir ilgame laikotarpyje labiausiai priklausys nuo išieškojimo rezultatų. Visgi mokūs klientai su 31% vidutine metine grąža didžiąją dalį nuostolių laikui bėgant turėtų kompensuoti.
- Platus diversifikavimas. Į vieną paskolą investuoti galima nuo €5, tad investicijas galima plačiai išskaidant tiek pagal trukmę, tiek pagal riziką. Šiuo metu turiu virš 1.500 paskolų dalių.
- Minimaliai reikalaujanti laiko investicija. Esu sudaręs 10 automatinio skolinimo portfelių. Vienas skirtas verslui (visam be išimčių po €60 į paskolą) ir devyni skirti privatiems (30+ amžius, pusė portfelių skolina tik moterims, po €5 į paskolą). Rankiniu būdu neinvestuoju, tačiau nemažai laiko skiriu savo skolininkų peržiūrai, kas man yra tiesiog įdomu, tačiau neprivaloma.
Tarpusavio skolinimo apribojimai
Visgi, tokia investicija tinkama nekiekvienam:
- Likvidumo trūkumas. Pinigus investavus į paskolą, jie grįžta pamažu ir staigiai visą portfelį išsigryninti be nuostolių būtų neįmanoma. Tad sugalvojęs įsigyti automobilį to negalėčiau padaryti tik panorėjęs. Reikšmingos portfelio dalies išimti neplanuoju artimiausią dešimtmetį, tad šis trūkumas man nėra aktualus. Tiesą sakant, dažnai net praverčia ir padeda išvengti skubotų sprendimų.
- Nemokumo rizika. Kiekviena investicija yra rizikinga. Įmonė gali bankrutuoti, fizinis asmuo negrąžinti įmokų ir išvykti gyventi į Norvegiją, kur išieškojimas būtų ženkliai sunkesnis. Visgi, tai matau, kaip ekstremalius scenarijus. Anksčiau ar vėliau žmogus per savo gyvenimą turėtų gauti pajamas, iš kurių būtų išieškota skola. Jei ne, karma is a bitch. 🙂
Alternatyvos
Lietuvoje veikia kitos P2P skolinimo platformos. Pirmoji įkurta SAVY manęs nedomina dėl ribotos paskolų pasiūlos, o Paskolų Klubas nedomina dėl, mano nuomone, silpno rizikos valdymo ir sinergijos (ne)etiškumo su susijusia greitukų įmone.
Jeigu norite pradėti investuoti FinBee – galite užsiregistruoti, paspaudę ant apačioje esančio banerio. Tai Jums nieko nekainuos, o aš gausiu mažą komisinį, kuris prisidės prie šio blogo išlaikymo.
P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Aš esu šališkas žmogus ir galiu būti priklausomas nuo gaunamų referal’ų, galiu dirbti rekomenduojamoje įmonėje arba būti jos akcininku. Do your own research.
Sveikas, ketinu pradėti investuoti į p2p, geriau išmėginti visas ar tiesiog negaišti laiko ir pasikliauti tik pk ir finbee?
Labas, Artūrai,
ačiū už klausimą.
Manau, kad verta įsigilinti į platformą prieš ją investuojant. Siūlau pasinagrinėti skirtingų platformų statistiką – kokios grąžos gali tikėtis, kiek skolininkų vėluoja?
Manau, kad daug gali išmokti iš http://p2p-anlage.de/ blogo (vokiškas, bet su google translate puikiai išsiverčia). 🙂
Jeigu kalbam apie mažą portfelį, tokiu atveju turbūt verčiausia būtų pasirinkti vieną ar dvi platformas. Jeigu turi didesnį portfelį ir nori jį visą įdarbinti čia ir dabar, tuomet vertėtų pagalvoti apie keletą platformų.
Asmeniškai investuoju FinBee nuo 2016 ir, mano nuomone, pradedančiajam geras variantas yra verslo paskolos. Grąža apie 15%, nemokių klientų iki 2% ir dauguma paskolų yra iki poros metų, tad greitai prasisuka.
Labas,
Ar kiek nors iš uždirbtų platformoje pinigų skiriate labdarai?
Gal bandėte per platformą dovanoti kam nors pvz vieną įmoką.
Ačiū
Labas,
geras klausimas, ketinau apie tai parašyti įmoką.
Tiesiogiai labdarai neskiriu, tačiau šiemet pirmąkart paskyriau po 1% GPM bibliotekai ir organizacijai, kuri vaikams organizuoja vasaros stovyklas. GPM gana ženkliai didėja nuo P2P pajamų, tad dalis pinigų keliauja ir labdarai. 🙂
Kaip pinigus labdarai skiriate Jūs?
Kaip tik atsirado 2proc GPM skiriu įvairioms organizacijoms,sergantiems vaikams.Šiap esu nedaug pervedus kitiems Pvz kažkokiam statomam angelui, gerai net nežinau kokiam.Bet man labiau patinka matyti kam aukoju tai kartais aukoju tiems , kurie prašo gatvėje
Bet kodėl uždaviau šį klausimą- šie pinigai ateina dėl kitų žmonių nelaimės, ne visi ne visi,bet dalis Tai kažkaip pamaiau, kad dalį taip uždirbtų pinigų reikėtų paaukoti. Pastebėjau, kad kai aukoji, net jei tai būtų koks pijokėlis, atsiranda kažkoks keistas pinigų judėjimas, sekasi jų gauti.
Aš manau, kad benamių šelpimas problemos nesprendžia ir tik skatina juos toliau prašyti išmaldos. Šiais laikais turint bent kiek nori susirinkti pinigų skardinių prisirinkti galima per tą patį laiką veikiausiai daugiau, nei prašinėti kitų žmonių. Bet čia jau ne mano reikalas 🙂
Dalis pinigų galbūt ateina dėl nelaimės, tačiau paskola nelaimės neišspręs. Manau, jog žmonių finansinio raštingumo stoka yra tikroji nelaimė.
Ir aš taip galvojau, kai 30metų buvo:)
Finbee statistika – vėluoja virš 61d. duomenys pateikti, o kur virš 91 ir t.t. ar aš aklas..
Hi, Šarūnai,
turbūt nesi aklas, virš 61 d. pateiktos visos paskolos, kurios vėluoja virš 61 d. (įskaitant ir virš 91 d. ir t.t.). Platformoj atvaizduojami turimi portfelio vaizdavimai neskaidaomi daugiau nei 61 d. Manau, kad mažiau skaidymo – daugiau aiškumo.